Apie sodybą

 


Kas mes?

Sodyba „Svaiginys“

– tai draugiška gamtai ir žmogui sodyba Ukmergės raj. ant Kliepšių ežero kranto, skirta ramiam gražiam šeimų su vaikais ar nedidelės draugų kompanijos poilsiui;

– tai šiuolaikinio žmogaus poreikius atitinkantis komfortiškas visavertis poilsis suderintas su kuo mažesne žala gamtai;

– tai pirmasis šiaudinis dviaukštis pastatas Lietuvoje, skirtas poilsiui, kurio šiaudų sienos sugeria išorinius garsus ir kuria ramią ir jaukią aplinką namo viduje;

– tai biopozityvūs namai, sukeliantys teigiamą poveikį tiek fizinei, tiek psichinei žmogaus savijautai bei tausojantys aplinką ir mažinantys įtaką klimato kaitai.

Aprašymas

Sodyba „Svaiginys“ kuriasi ant Kliepšių ežero kranto, vienintelio ežero Ukmergės rajone, kuriame Aplinkos ministro įsakymu galima naudotis motorinėmis plaukiojimo priemonėmis be Aplinkos ministerijos leidimo. Šį ežero privalumą šeiminikai planuoja išnaudoti organizuodami poilsiautojams pramogas. 

Netoli sodybos esančiame miške vasarą galima uogauti, grybauti. Vakarais užlipus į stebėjimo bokštelį pasigėreti šernais, kiškiais, stirnaitėmis, gervėmis ar kitais miško gyvūnais ir paukščiais, kurie yra dažni svečiai sodybos šeimininkų dirbamuose laukuose, besidriekiančiuose netoli sodybos. 

Už dviejų kilometrų nuo sodybos, Žemaitkiemio miestelyje yra Šv.Kazimiero bažnyčia – žymiausias miestelio architektūros paminklas, įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą – Šv. Kazimiero bažnyčios statinių kompleksas, kurį sudaro bažnyčia, sandėlis ir šventoriaus akmenų mūro tvora su vartais. Bažnyčią 1586 m. pastatė Garsias Alabianus, Vilniaus jėzuitų kolegijos rektorius ir dedikavo Šv. Kazimierui. Tai viena pirmųjų Šv. Kazimierui skirtų bažnyčių Lietuvoje. 

Šventoriuje pastatytas 2000-iesiems Kristaus gimimo metams skirtas koplytstulpis (skulptorius Adolfas Tarasevičius). Taip pat šventoriuje yra Barboros Putnienės dovana bažnyčiai - Šv. Kazimiero skulptūra (skulptorius Jonas Putna, dailininkas Sigitas Straigis). 

Žemaitkiemyje taip pat galima apžiūrėti V.Januškevičiaus sukurtą akmeninį paminklą žuvusiems už Lietuvos laisvę partizanams, poeto Vlado Šlaito namelį-muziejų. 

Apie 2 km į šiaurę nuo Žemaitkiemio miestelio, prie Kirnių (Dvaro) ežero yra Žemaitkiemio buvusi dvaro sodyba (Žemaitkiemio k.). Kompleksas užima 8,1 ha plotą ir jį sudaro 8 dvaro pastatai: gyvenamas namas, kumetynas, tvartas, rūsio liekanos ir kt. Šiuo metu didžiąją dvaro dalį valdo Aleknaitė-Putnienė su savo vaikais. Restauruotas pagrindinis dvaro pastatas. Dvaro sodybos kieme yra skulptūra per karą žuvusiam lakūnui Klemensui Putnai. Ten pat stovi ir 2008 m. pastatytas kryžius. 

Apylinkėse yra keturi piliakalniai: Berzgainių ir trys Antatilčių piliakalniai, iš kurių – su senovės gyvenvietėmis. Garsus ir Raganų kalnas, dar vadinamas „Čerauninkių“ kalnu, esantis Valtūnų kaime. 

Mėgstantiems grožėtis gamta – nuostabūs Plaštakos ir Siesarties upių slenksčiai ir slėniai, valstybinis Plaštakos hidrografinis draustinis, užimantis apie 40 ha plotą. 
Į šiaurės rytų pusę nuo sodybos prasideda Aukštaičių aukštuma su kalvomis ir ežerais žemesnėse vietose. Už keturių kilometrų nuo sodybos yra Plaštakos ežeras, už penkių kilometrų – Karališkių ežeras, dar už kilometro – didžiulis Alaušų ežeras. Tai gražus ir vaizdingas bei nesunkus maršrutas važiuojant tiek automobiliu, tiek dviračiu. 
Iš sodybos lengva pasiekti Anykščius, o ne privažiavus jų – Medžių lajų taką ir Puntuko akmenį.

Kur mes?

Kaimo turizmo sodyba „Svaiginys“ yra Ukmergės raj. Žemaitkiemio seniūnijoje, Kliepšių kaime 2 km į šiaurės rytus nuo Žemaitkiemio miestelio (16 km nuo Ukmergės), 19 km nuo automagistralės Vilnius – Panevėžys, 5 km nuo Karališkio kaimo, Kliepšių ežero krante..

Kliepšių kaimas yra šiaurės rytiniame Ukmergės rajono pakraštyje, kur prasideda Aukštaičių aukštuma. Kliepšių kaime 2001 m. gyveno 9 žmonės.

Ką mes siūlome?

Erdves miegui ir vaišėms: erdvus šiaudinis namas, kuriame 4 dviviečiai kambariai, vienas – keturvietis kambarys, 5 san. mazgai, jauki virtuvė, valgomasis ir svetainė su židiniu – 12 vietų bajoriškai, bet gerai jaučiasi ir 22 žmonės.

Vienas kambarys suprojektuotas pirmajame poilsio namo aukšte pritaikytas neįgaliesiems.

Rąstinė pirtis ant ežero kranto su terasa (8-10 žm.)

Lauko pavėsinė (20 žmonių)

Erdves pramogoms ir poilsiui:

Žvejybą ežere ir tvenkiniuose tiek vasarą tiek žiemą

Pasiplaukiojimus valtimis

Nardymą – Kliepšių ežero vidut.gylis – 7,2, didžiausias – 23, 5 m. (dėl nardymo įrangos tartis iš anksto)

Uogavimą, grybavimą netoliese esančiame miške

Mažąjį žolės ritulį ir kitus žaidimus mūsų erdvioje pievoje

Žygius pėsčiomis ir su dviračiais po lankytinas vietas

Edukacijas su žemės ūkio technika

Stalo žaidimus

Vaikams:

Dvi žaidimų aikštelės su supuoklėmis

Batutas

Žaidimai ir žaislai kambaryje ir lauke

Molbertas

Patiems mažiausiems: maniežas, valgymo kėdutė

Koks mūsų klientas?

Sodybos klientas – tai sąmoningas žmogus, suvokiantis pasaulį kaip vieną nedalomą visumą, kuriame viskas susiję priežąstiniais pasekminiais ryšiais. Žmogus trokštantis ramaus gražaus poilsio sau ir savo šeimai, trokštantis pažinti Lietuvos kraštą ir kaimo žmonių gyvenimą, save ir aplinkinius.

Mes džiaugiamės šeimomis su vaikais ir seneliais, mes džiaugiamės kūrybiškais draugais, kurie labiau džiaugiasi vienas kitu, o ne alkoholiu ar kitomis linksminančiomis medžiagomis, mes džiaugiamės gražiais žmonėmis, keliaujančiais pro šalį įvairiausiomis transporto priemonėmis ir norinčiais trumpo poilsio.

Mes išrankūs...bet galime sau tai leisti.... 

Sodybos apylinkių istorija

Žemaitkiemio seniūnijos vardas ir tuo pačiu Kliepšių kaimas istorijos šaltiniuose minimas nuo 1482 m. Tuo metu Žemaitkiemio dvaras priklausė Mantvydams, o XVI a. vedybų keliu atiteko Radviloms. 1577 m. Žemaitkiemį Radvilos buvo užstatę jėzuitams, kurie, iš dvaro sukaupę pinigų, 1578 m. Vilniuje įkūrė teologijos fakultetą, kuris po metų buvo sujungtas su jau veikusia Humanitarine mokykla ir Filosofijos bei laisvųjų menų fakultetu, duodamas pradžią Vilniaus universitetui. 1581 m. Jurgis Radvila atsisakė žemės ir užrašė ją Vilniaus jėzuitų akademijai.

Žemaitkiemio apylinkės, viena iš nedaugelio Lietuvos vietovių, kur atvykę jėzuitai, vėlyvaisiais viduramžiais kovojo ne su protestantizmu, kaip tuo metu kituose Lietuvos ir Europos kraštuose, o su pagonybe, kurios apraiškas jie tyrė, registravo ir aprašinėjo. Apie Žemaitkiemyje ir jo apylinkėse XVI a. dar labai plačiai paplitusias pagoniškąsias apeigas byloja medžiaga pateikta leidinyje „Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“, kuriame galima susipažinti su garsaus jėzuitų pamokslininko, misionieriaus Jokūbo Lavinskio pateikta ataskaita apie 1583 m. misiją Žemaitkiemyje, kurios metu kovojęs su gyventojų pagoniškais įpročiais.

Dar vienas įdomus istorinis-fizikinis faktas išgarsinęs Žemaitkiemio apylinkes yra Meteoritų lietus. 1933 m. vasario 2 d. 20 val. 50 min. ant Rundžių, Kliepšių, Valų ir Medinų kaimų bei Žemaitkiemio miestelio krito meteoritų lietus. Meteoritų kritimą tuo metu stebėjo daug žmonių. Rastos liekanos buvo pavadintos "Žemaitkiemio meteoritu". Iš viso buvo surinkti 22 šio meteorito gabalai, bendras meteorito svoris – 44,1 kg. Didžioji dalis saugoma Vilniaus universitete, 1,1 kg – Rusijos mokslų akademijoje, 2,1 kg – Čekijos muziejuje, 0,6 kg – Londono muziejuje. Žemaitkiemio meteoritas priskirtas chondritų klasei. Apie unikalų gamtos reiškinį, įvykusį šiose apylinkėse išleistas žymaus Lietuvos geologo, mineralogo Mykolo Kaveckio katalogas “Žemaitkiemio meteoritas, kritęs 1933 m. vasario mėn. 2 d.”, kuriame detaliai aprašomi Žemaitkiemio meteorito pavyzdžiai (Kaunas, 1933).

Lankytinos vietos apylinkėse

Trumpai:

Žemaitkiemio miestelis ir bažnyčia – 2 km.

Žemaitkiemio dvaras – 3 km

Karališkio ežeras – 6 km

Siesarties upė (baidarių surinkimo arba atvežimo punktas) – 10 km.

Ukmergė – 17 km

Medžių lajų takas – 25,8 km

Punktuko akmuo – 25,8 km

Anykščiai – 33 km



Comments